123.Pasirinkimas/Choice

Antrasis pasaulinis karas ėjo į pabaigą. Jie jau žinojo, kad pralaimėjo. Vokiečių kariuomenė iš keršto ir beviltiškumo sprogdino viską. Rusų kariuomenė iš keršto ir džiaugsmo nedarė nieko…

Iš Varšuvos liko griuvėsių krūva. Nesugriauti buvo tik du viešbučiai - “Polonia” ir “Warszawa”. Viename buvo įsikūręs gestapas, kitame - vokiečių kariuomenės štabas. 

Tada rusų kariuomenė, įsikūrusi kitoje Vyslos upės pusėje, sąjungininkiškai ramiai dvi savaites stebėjo, kaip griūva Varšuva. Vokiškai, tvarkingai, metodiškai. Namas po namo. 

Jau vėliau, gerokai po karo, didis Rusijos tautos vadas su vešliais ūsais ir antakiais, atvykęs į Varšuvą, paklausė didžio Lenkijos tautos vado, kuris tokių antakių neturėjo:

- Ko norėtų broliška lenkų tauta dovanų? - Dangoraižio?... - Ar Metro?...

                      Tuomet, lenkų tautos vadas pasirinko dangoraižį…
Maskvoje jau stovėjo septyni tokie nuo Niujorko municipaliteto nukopijuoti socializmo pergalės simboliai.

- O būtume turėję metro, - stovėdami kamščiuose vėliau dūsaudavo lenkai.

                      Dabar metro, tegu ir nedidelį, varšuviečiai jau turi.