98. Baldanaktis

 Iš dvylikos privalomų ant Kūčių stalo valgių man, vaikui, svarbiausi buvo du - MANDARINAI ir ČIŽIŪNAI...

Na, taip būdavo ant to stalo juokingų valgių, pavyzdžiui  - "silkė patale", kiti ją vadino "silkė šuboj", o dar kiti - "silkė mundure"... Kam reikia tiek skirtingų - raudonų, geltonų, baltų ir kitokių silkių, man niekas neaiškindavo. Turėjo būti dvylika valgių, nes metai turi dvylika mėnesių, o dar paskutinės vakarienės metu buvo "dvylika paštalų". Aš turėjau sudėlioti, "paservuoti" ant stalo peilius šaukštus ir šakutes. Ne, ne aš, tai jie - suaugę negalėdavo sulaukti. Kai jau susėsdavo prie to didelio stalo, o tie "pietūs" kažkodėl būdavo naktį, tėtis pakeldavo mane aukštai ir klausdavo - na, ko dabar labiausiai norėtum?... - Čižiūnų, - drąsiai rėždavau, o visas stalas mirdavo iš juoko. - Na, dar kartą pakartok - ŠLIŽIKAI... - ČIŽIŪNAI, - vėl pakartodavau aš.

Tai nebuvo vienintelis mano sugalvotas žodis. Dar pamenu pirmąjį "didelį" filmą - "Naktibalda" vadinosi. Tai buvo pirmas  filmas kino teatre, į kurį vasarą nusivedė mane mama. BALDANAKTIS - pareiškiau visiems sugrįžęs. Ir vėl visi mirė iš juoko. Ir tą per Kalėdas reikdavo pakartoti.

Taigi, tie čižiūnai, nors ir saldus patiekalas, mano noru, ant stalo atsirasdavo iš karto. Dėl to pykdavo močiutė. Ji vadovavo kalėdiniam paradui. Visi, net ir tėtis jos klausė. Pagal močiutės tvarką, čižiūnai ant Kūčių stalo galėjo atsirasti  jau tik po dvyliktos. 

Daugiau išimčių močiutė neleisdavo. Pirmiausia, ji neleisdavo įjungti to "velnio išmislo" - televizoriaus. Tėtis įjungdavo visus metus tyliai kampe stovėjusį senovinį lempinį "Telefunkeną". Jis gerai "gaudė užsienį". Močiutė pati sukiojo rankenėlę ir gaudė kalėdines giesmes transliuojančias radijo stotis, kol surasdavo ką nors panašaus į "Tyli naktis, šventa naktis, viskas miega, tik dar vis..." Tada visi  poteriaudavo labai rimtai, paslaptingai ir dar nuleistom galvom. Mano malda buvo trumpa - sudėdavau rankas virš stalo - "Ačiū ponui Dievui, kad skaniai pavalgiau..." - ir bėgdavau nuo stalo, kad neužknistų.
Pasirodo netoli Valkininkų yra Čižiūnų kaimas. Jame kažkada geležies lydytojai ir apdirbėjai gyvavo...