90. Kur gulbės žiemoja / Where swans wintering

 
Senais laikais gruodžio 4 –oji buvo vadinama arklių diena.

Iki šios dienos ūkininkai privalėjo pabaigti visus laukų darbus ir arklius tvartuose uždarydavo žiemai. Pamalonindavo juos avižomis, į kurias nulašindavo ir gaidžio kraujo, kad sveiki per žiemą išbūtų.

Užpaliuose seniūnijoje, Bajorų kaime, daugkartinės Sartų varžybų nugalėtojos garsiosios vadeliotojos Viktorijos Jovarienės kieme visuomet ši šventė švenčiama. Visada tądien čia knibžda svečių. Moteris visą gyvenimą augina žirgus, dalyvavo įvairiose žirgų lenktynėse, rinko visą atributiką, susijusią tik su žirgais ir ją išeksponavo savo sodybos muziejuje. Tai privatus muziejus, įkurtas 1970 m. Agronomė Viktorija Jovarienė daug metų rinko pakinktus, kamanas, balnus, ratus, pasagas, varpelius - visa, kas susiję su arkliu ir žemdirbyste, augalininkyste, sportu. 

Eksponatai surinkti ne tik Utenos rajone, bet ir iš daugelio artimų bei tolimų Lietuvos kaimų. Surinkta ženkliukų kolekcija žirgo tematika, prieškario laikų atvirukai, graviūros, tautiniai simboliai, drabužiai, karietos, brikeliai, “kalamaškos”, vežimaičiai, rogutės, važiai, paveikslai, skulptūrėlės ir kita. Yra per 2 tūkst. eksponatų. Švenčių proga pabalnojami žirgai, pakinkomi į gražiausius vežimus, aukštaitiškas “lineikas” ir vežiojami lankytojai.

Oras toks lietuviškas tą kartą išpuolė. Rūkas, dulksna – nieko nesimato.  Šeimininkė griežta ir teisinga moteris pati vadeliojo vežimaitį, aprodydama savo valdas. Juokingas toks linksmas ir garsinis signalas, ir posūkių lemputės jame veikia – suprask, ne šiaip po laukus vaikai važinėjasi. Matosi, kad ir šeimininkė pati į miestelį važiuoja. Buvom jau primokyti, svarbiausia – neklausti apie žemes,  neklausinėti – kiek tiksliai žirgų ji turinti. Bet, rūkuose pamatęs tai, nesusiturėjau –  O, ten tikrai gulbės? – Taip, jos čia žiemoja, – ramiai atsakė ponia Jovarienė. Be žodžių stryktelėjau iš bričkelės ir pamiršau ir šeimininkę, ir jos arklius...