Jeigu turistas paklaustų - kur čia fontanas, į kurį galima pinigėlį įmesti?...
Kažkada, tai buvo
2013 metais, Lietuva ruošėsi sutikti labai daug garbių svečių.
Ruošėsi
pirmininkauti Europos Sąjungai. Akis badė neveikiantys fontanai. Tuo metu
sostinėje buvo registruota veikiančių 20 fontaniukų ir 40 jau nebeveikiančių
fontanų. (http://50000.lt/vilniuslivin/vilniaus-fontanai#2)
Konkrečiai atsakingo, aišku niekas nesuras, bet pirmininkavimo ES proga
fontanai prie Nacionalinio operos ir baleto teatro ir šalia Seimo, Nepriklausomybės aikštėje buvo palaidoti. Gražiai, taupiai, skubiai,
tyliai, politiškai korektiškai ir šventvagiškai. Prie Seimo gėlynas kaimuovo 136 000 Lt. Gėlės žinoma gražu…
Druskininkuose svarbiausias miesto apželdinimu ir
gėlynais besirūpinantis žmogus buvo priverstas susidomėti fotografija. “Ne ten,
tai ten žiūrėk ir atsiranda kokia bobutė, suradusi gėlytėms geresnę, labiau
tinkamą vietelę savo sodely. Policijos dėl kiekvienos gėlės gi nekviesi, o po
to, dažniausiai jau žiemą, vis tiek kokia nors "gėlytė" iš valstybės kontrolės atsibudusi
pasiges. Pamokyk, įamžinti...” – prašė žmogus. 
Barbariškų gėlynų
užveisimo idėjų ištakų, pasirodo, galima rasti Prezidentūroje.
Reprezentaciniame jos kieme žydintis gėlynas yra ne kas kita, kaip žemėmis
užpiltas ir augalais apsodintas fontanas. Dar valdant prezidentui Valdui
Adamkui baigėsi pinigai ir pradėtas rengti fontanas taip ir liko… Gelbėjant
situaciją, užpildyti granito taurę žemėmis ir pasodinti gėles buvo ponios Almos
Adamkienės idėja.
Sava Blas mieste Panamoje išliko įdomus paprotys. Čia
mergaitėms tik sulaukus dvylikos metų suteikiamas vardas. Iki to laiko jos
visos vadinamos visai paprastai - "gėlyte". Yra ir kitų šalių ir kitokių situacijų
kuomet moterys vadinamos “gėlyte”, dar, neduokdie..., kitos vadinamos "sienos gėlėmis".
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą