Babytei aštuoniasdešimt penkeri. "Ai, iki pavasario
netempsiu," - sakydavo, kai paklausdavai –
„kaip gyveni?“. – "Arba iki vasaros", "iki rudens"... Kažkaip
planuodavo ketvirčiais.
– Jeigu būtumėt gyvenusi kaip visi mes, tikriausiai
būtumėt jau numirusi. Tremtis, Sibiras padarė savo, užgrūdino, todėl Jūs dar
vis čia, –
juokauja gydytoja.
– Greičiau jau, kiek galima, bent užmigsiu
normaliai, bent pailsėsiu... Iki kitos pensijos netrauksiu, – sako dabar. Dar pasakyk, kad
neberodytų kas dieną to – „su
didelėm akim pro akinius ir kipšo antakiais“. Beje, ką reiškia – kai jis vakar sakė apie tas PVM lengvatas
– turtingi susimokės, o
neturtingiems – mes
paskui kompensuosim? Kas tie „mes“ ir kada? Aš tai jau nesulauksiu, bet gal
geriau tegul suskaičiuoja tuos „turtingus“, jų gi mažiau, tegul moka. Ar čia toks
Atimtinės Vertės Mokestis?...
Gerai Babyte, pasakysiu... Iki Kalėdų...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą