Ji panaši į milžinišką tiltą arba
vartus ir todėl dažnai vadinama Dangaus vartais. Nemažai krikščionių tiki, kad
tai šviesos srautas, krentantis į žemę kiekvieną kartą, kai Šv. Petras,
įleisdamas sielas, atveria dangaus vartus. Havajuose, Polinezijoje, Austrijoje,
Japonijoje ir kai kuriose Amerikos indėnų gentyse vaivorykštė laikoma taku,
kuriuo sielos keliauja į dangų ir
vadinama tiltu ar kopėčiomis į aukštesniuosius pasaulius. Senovės inkai
ją laikė dievo sūnumi.
Senovės graikai turėjo įvairiaspalvę kaip vaivorykštė deivę - Iridę. Jos vardu pavadintas ir cheminis elementas. Naujojoje Zelandijoje mirusieji genties vyresnieji
vaivorykšte persikelia į naujus namus. Iščela, Iščelė - "vaivorykštė"
majų mitologijoje – mėnulio deivė, išvertus reiškia „plunksnuotoji gyvatė“ –
viena vyriausių majų dievybių. Pietų Afrikos zulusai ją vadina
Karalienės arka, - viena iš dalių, sudarančių Dangaus Karalienės rūmus.
Vokietijoje antrinė ir blankesnė vaivorykštė buvo vadinama šėtono darbu bandant
aplenkti Dievą.
Kinai sako, kad vaivorykštę sudaro 5 spalvos, amerikiečiai - kad 6, o rusai mano, kad vaivorykštę sudaro 7 spalvos.
Lietuviai vaivorykštę vadino
įvairiausiais vardais: Drigne, Laumės, Laimės, Ievos ir Adomo juosta, netgi Smaku
ir Straubliu. Labai patiko vardas "Linksmynė". Nepamirškim, jog Vaiva
– lietaus deivė, taip pat vaivorykštė. Sako, negali
be veidrodėlio matyti saulės ir vaivorykštės vienu metu. Dar sako, kad
vaivorykštė - tai apskritimas, tik matyti jį gali iš erdvėlaivio, mėnulio
arba...
Ten kažkada buvo ir Vaivos kavinė...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą