Masažo salonų pilna visur. Tai taip pat populiaru, kaip pas mus išgerti puodelį kavos. Nebrangu ir labai sveika. Kodėl nepamėginti?
Kojos
jau mirksta ąžuoliniuose kubiliukuose, plaukioja rožių žiedlapiai. Salone
greitai suvoki – mes jiems dar didesnė egzotika, nei jie mums. Stebina juos
mūsų ūgis ir pėdos dydis, šviesūs plaukai. Na, jeigu mes juos „siauraakiais“, tai
jie mus tarpusavyje „ilganosiais“ pravardžiuoja. Nuspėti mūsų amžių jiems daug
sudėtingiau, nei mums jų. Bendraujame anglų-rusų-lietuvių-pirštų kalba.
Sulaukiame klausimo, iš kur mes? Atsakyti, rodos, misija neįmanoma, nes net ir pačios
Europos vardas čia nedaug ką sako. Prisiminę, kaip kinai, gatvėje dažnai
mandagiai sustabdę, tarsi su kokiais milžinais ar krepšinio žvaigždėmis
prašydavo kartu nusifotografuoti, manėme, kad išgelbės krepšinis. Juk Jonas
Kazlauskas, kaip ne kaip, buvo Kinijos krepšinio rinktinės treneris – bene
žinomiausias lietuvis Kinijoje. Deja, žodžiai „Lithuania, basketball, Kazlauskas,
Sabonis“, atrodo, nepadeda. Tiesa, žodis „Jao Ming“, panašu, suveikė, jis jauno
kino akyse įžiebė ugnelę. Dar sekundę pagalvojęs, jis iškilmingai iškelia
pirštą į viršų ir sušunka ‚ „i now, i now...“. Nejaugi pavyko? Sulaikę kvapą, laukiame
šešiolikmečio Kinijos pasiuntinio išrišimo. „I now – OBAMA“, – iškilmingai
pranešė. Daugiau nebeaiškinome nieko.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą