15. Daktarai / Doctors

Sode gyveno žiogas.
Tas tipelis, buvo pamišęs dėl obelų. Kažkodėl laipiojo tik po jas. Obuolių nevalgė, pasitenkindavo lapais. Bandydamas pasislėpti šokinėjo nuo lapo ant lapo. Aš iš paskos. O girdi tie žiogai, pasirodo, kojomis.

Vaikystėj gaudydavom juos nosine. Mama pykdavo, nors ne kartą jai aiškinau, jog ne mano tai, o žiogo seilės. „ Žioge, žioge, duok sulos...“ – šaukdavom. Buvom įsitikinę, kad žiogo seilės išgydo karpas. Sako, reikia tik labai, labai tikėti... O ar padeda - iki dabar nežinau, neturėjau karpų, bet tuomet slapta pavydėjau kiemo vaikams. Žaisdavom daktarus, berniukai visi norėjom būti ligoniais. Ir taip aišku, kas norėdavo būti daktarėmis.

Žiogą daktarė privalėjo paleisti.