Na, ne taip, kad jau labai specialiai „ačiū", kita vertus - dar viena padėkos diena. Tautiečiai 2008 metais šį žodį išrinko gražiausiu lietuvišku žodžiu ir ne tik nuolaidų - lojalumo kortelę, bet ir 2 eurų pinigą išleido. Tai pirmoji proginė lietuviška euro moneta. Gražus pinigas - „du ačiū".
Reikėtų dar kitą, specialų - „šimtas ačiū" išleisti. Tas pinigas, tegu ir pagal nerašytą įstatymą, galėtų būti naudojamas tik padėkoms, pakišoms ir atsidėkojimams. Na, nesvarbu už ką... Už sėkmingą operaciją, suteiktą invalidumą, pensiją... Nieko smerktino, niekam nieko už tai nebūtų... Tokiais "šimtais ačiū" galėtų būti išmokamos premijos, dividendai - ne kasdien gi tokie dalykai mokami. Tokiais „šimtačiais" galima būtų atsidėkoti gerbiamiems mokytojams, kunigams ir advokatams. Tai galėtų reikšti - aš nežinau ir nenoriu žinoti - kokio dydžio pakišą tau reikia duoti. Šimto ačiū atsiskaitymams nereikėtų sąskaitų - nei popierinių, nei elektroninių. Išsikeisti tuos „ačius" į paprastus pinigus būtų galima tik Lietuvos banko automate.
Valdininkai nebegalėtų sakyti „ačiū neužteks"... Na, ir svarbiausia - niekas negalėtų nei imti, nei duoti, nei prašyti daugiau kaip „šimtą ačiū".
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą