325. Spygliuotas dievukas

Vasario 2 - oji tarptautinė ežio diena.

Šiai šventei 2000 metų. Senovės romėnai tą dieną žadindavo ežius, stebėdavo jų elgesį ir prognozavo orus. Romos Imperijai sužlugus, tradicija toliau gyvavo kai kuriose Europos valstybėse. Iš Vokietijos ši tradicija persikėlė į Ameriką ir 1886 m. virto "švilpiko švente", jų ten buvo daugiau...
Lietuvoje irgi gyvavo panaši tradicija tik svarbiausias "hidrimeteorologas" buvo barsukas. Sausio 25 d. (per pusiaužiemį) jis išlindęs iš urvo, pamatydavo savo šėšėlį, grįždavo atgal - reiškė dar šals. O jeigu diena apniukusi, o barsukas neeina miegoti - kita žiemos pusė nebus šalta. O jeigu vasario 2 - ąją (per grabnyčias) buvo saulėta ir gražu protėviai manė, kad pavasaris bus gražus ir gerai augs linai.

Ežių garbinimo tradicijos gyvavo ir senovės Egipte. Pramotė deivė, moterų ir pieno globėja, visuomet buvo vaizduojama su ežio galva. Ežius senovės Egipte taip dievino, kad kartą per metus jų garbei vyko iškilmingas aukojimas. Jiems sušerdavo dvi arba tris paties faraono žmonas. Auka garantavo sėkmingą Nilo upės potvynį, o nuo jo priklausė metų derlius. Taip,  ežiukas yra mėsėdis ir visai nevalgo grybų bei obuolių ir juo labiau nenešioja jų ant savo spygliuotos nugaros.

Įvairiose šalyse ežio (švilpiko) dieną sutinka skirtingai, tačiau visuomet linksmai. Jungtinėse Amerikos Valstijose vasario antrąją švenčiama Švilpiko diena (Groundhog Day). Žymiausio JAV švilpiko – sinoptiko Filo tėvynė Pensilvanija. Tenykščiame festivalyje gali dalyvauti visi. Gražia tradicija tapo ir apie jį sukurtos komedijos „Švilpiko diena“ (1993) tradicinė peržiūra. Pagal tradiciją, jei diena apsiniaukusi ir "svarbiausias hidrometeorologas" nepamato savo šėšėlio, pavasaris turėtų ateiti greitai, o jeigu saulutė šviečia ir švilpikas savo šėšėlį pamato - žiema turėtų trukti dar 6 savaites. Tiesa, pikti liežuviai plaka, kad Filas seniai prarado sportinę formą ir 70 % atvejų būna neteisus.
Gera legenda ir viešieji ryšiai daro savo.