Bebrus
Katalikų bažnyčia pripažino žuvimis, todėl katalikai galėjo juos valgyti ir
penktadieniais, ir per Didįjį pasninką, o bebro uodega tapo legendiniu
delikatesu. „Bebras yra žuvis – plaukioja vandenyje, ir jo uodega žvynuota“, –
manoma, kad tai sugalvojo vienuoliai, per pasninką valgydami bebrieną...
Nuostabiausia,
kaip šie vieni aršiausių pasaulio graužikų dirba. Jie turi planą, dirba
pamainomis, grupėmis, sugeba suręsti kilometro ilgio užtvanką. Net ir gyvenimo
partnerį renkasi pagal nuveiktus darbus ir nugraužtus medžius.
XX
amžiaus pradžioje bebrų Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, nebeliko. Jų
populiacija susirūpino gamtininkas Tadas Ivanauskas. Po karo į Lietuvą iš
Rusijos buvo atvežti 78 bebrai. 2011 metais jų priskaičiuota 48 tūkstančiai.
Seniau,
pasirodo, bebrą vadino vebru. Taip Simonas Daukantas savo žodyne rašė. Net
posakis išliko: „Tas laimės nematys, kas vebrą pravirkdys“. Simboliška –
pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos aplinkosaugos departamento
generalinis direktorius buvo Evaldas Vėbra.
Balandžio
7 – Tarptautinė bebrų diena.
Dar po kelių metų bebrais imti pravardžiuoti socialdarbiečių partijos atstovai. 2019 gruodžio 16 dieną jie apsisprendė. Bebrą pasirinko oficialiu savo partijos simboliu.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą