317. Jokių nuolaidų

Šventės turi, privalo vykti mėnesio pradžioje, kad žmogus algą gavęs linksmesnis būtų - pinigo kišenėje turėtų...

Pirmąjį Vasario šeštadienį paprastai vyksta žirgų lenktynės Sartuose. Jau šimtas dvidešimt, o pagal kitus šaltinius ir visus du šimtus metų dešimtys tūkstančių žmonių, jei tik paspaudžia šaltukas susirenka „Un Sartų“... 
Tiesa, jau penkiasdešimt metų žirgai bėga ne ant ežero ledo, o tik ant ežero vandens išpilto ir sušaldyto ant šalia esančio hipodromo. Tai pirmoji tokia rimtesnė nerimta visaliaudinė šventė su dainomis šokiais,  su jomarku ir visa kas priklauso. Netgi iš Jungtinių Arabų Emiratų atskrenda žurnalistai pažiūrėti, o paskui dar ir kitiems žmonėms parodyti, nes jiems kol kas sunku suvokti, ką gali eiklūs žirgai ant ledo veikti...

Po varžybų aplinkiniuose keliuose ištįsta kilometrinės plieninių žirgų eilės. Jos velkasi vėžlio, tiksliau pėsčio žmogaus žingsniu kelias valandas.

Po varžybų lėtai birbinome namų link. Draugas iššoko ir nubėgo prie dar nesusikrovusio žaislų prekybininko, sumanė greitai namiškiams baronkų lauktuvių paimti. Mes iš lėto riedėjome tolyn. Draugas vis negrįžo, - niekaip negalėjo tų baronkų išsirinkti. Mes sustoti ir palaukti irgi negalėjome, iš nugaros spaudė slenkanti automobilių eilė. Po kurio laiko  draugas šiaip ne taip grįžo. Piktas, kaip Kalėdų senis vasario mėnesį, tuščiomis, baronkos skylę pasimatavęs.

- Įsivaizduokite sau, baronkos nuo pernai pabrango dvigubai! Tai ir sakau tam ožiui su asilo ausim, sakau - vis tiek jau turgus baigėsi. Nuleisk nors litą?... O velnio advokatas užsispyręs - „Ne“ ir viskas! Mato, kad mašinos tolsta. Ir nors pasiusk. Sakau, gi nesuvalgytų visų vienas, sudžiųtų... O, jis:

- Čia tau ne prekybos centras! Nepergyvenk! Va, bus Užgavėnės, po to Valentinas ir Vasario 16-oji, po to Kaziukas Vilniuje, po savaitės Kaziukas - Kaune, o dar Kovo 11-oji, Šv. Velykos dar. Kur nors, kada nors, kas nors vis tiek nupirks...

P.S.
Sako šeštadienį susapnuoti sapnai neišsipildo.