Dzūkiškas krepšinis |
Kai turi „saiką“, gali bet ką.
Jeigu jo neturi, nuo tavęs gali visi nusisukti. Tačiau, norint turėti „saiką“, na, kad jis
kažkur tilptų, reikia bent jau žinoti, kiek vietos jis užima.
„Saikas“ Lietuvoje buvo vartojamas nuo XVI a. „Saikas“ buvo lygus 6 gorčiams. Kas yra tas „gorčius“, šiandien
niekas nežino, o štai „saiką“ žino visi. Vieni jį jaučia, kiti – tik pažįsta. Vieni
jį turi, kiti, kaip kokie politikai, jį užmiršo. Dar kiti neturi
nei „saiko“, nei sąžinės.
Pasirodo, buvo senasis ir naujasis „saikas“. Senasis buvo lygus
33,6 litro (liaudiškai tariant 11 trilitrinių stiklainių), naujasis – 16,8
litro (vyriškai tariant, 5 trilitriniai stiklainiai su puta). Dažnai „saikas“,
kaip indas, atlikdavo dar ir sėtuvės funkcijas. Taip matuodavo grūdų kiekį
išbertą į tam tikrą ploto vienetą.
Vėliau „saiku“, o dažniau „saiko“ neturėjimu, imta vadinti
gėrimą ar nesugebėjimą susivaldyti, geriant, valgant, lošiant kortomis,
akcijomis, imant kyšius ir panašiai. Vyrams „saikas“ vis dažniau skamba, kaip
priekaištas. šalia sąžinės.
„Sąžinė manęs negraužia, graužia skrandis, o jį reikia mylėti
ir puoselėti“, – kartą pirtelėje ramiai dėstė „pavalgęs“ žmogus. Jis ir pirtyje
svarstė, ko čia reikėtų užkąsti?
Ir dabar merginos – o ir moterys – arba dažosi saikingai,
arba „vis tiek tie vyrai nieko nesupranta...“ Fotografuoti irgi galima be „saiko“. Tik geriau kitus, ne save...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą