Šypsena iki ausų ir gera emocija garantuota.O pamenate, kaip pradinėse klasėse mokytoja liepdavo – parašykime rašinėlį – „Ką myliu labiausiai?...“, arba „Ką per potvynį gelbėčiau pirmiausia...“, arba „Kuo norėčiau būti užaugęs....“, arba „ Be ko neįsivaizduoju savo gimtadienio...“
Tai va, mažas žmogeliukas ėmė ir parašė rašinėlį. „Jeigu mano namuose kiltų gaisras, aš pirmiausiai gelbėčiau Mozzarellą. Labiau už viską pasaulyje aš mėgstu ir dievinu tą sūrį ir dėl jo viską gyvenime padaryčiau...“ Ir nieko čia keisto. Mačiau ne vieną papūgėlę
tiesiog "besilydančią" dėl sūrio gabalėlio, net ir kalbėti išmokti pasiruošusią, o
užsukęs į svečius pas kolegę visuomet gaudavau „Džiugo“ sūrio. Tai
buvo vienintelis būdas šiek tiek prisigerinti ir trumpam suminkštinti aršaus
namų sargo jorkšyro terjero gurmanišką širdį ir lojimą. Mokslininkai išsiaiškino, kad pelės, priešingai nei nuo vaikystės įsivaizduojame, sūrio nelaiko ypatingu delikatesu. Joms sūris tiesiog maistas, kaip duona grūdai ar lašiniai...
Julijus Cezaris ragaudamas olandišką sūrį stebėjosi - kaip galima pagaminti tiek skirtingų jo rūšių. Sūrio turgaus diena ten tradiciškai ketvirtadieniais.
Kaip galima valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys? – kažkada sakė generolas Šalis de Golis. Silvesteris Stalonė pirmą kartą dalyvaudamas Kanų kino festivalyje nebuvo kalbus ir interviu nedavė niekam. Žurnalistams nieko kito nebeliko, kaip pakalbinti aptarnaujantį viešbučio, kuriame apsistojo aktorius, personalą. O tas ir papasakojo - ką valgė, ką gėrė stiprusis vyras. Prancūzų siaubui „Camembert“, „Brie“ sūrius jis valgė be luobelės ir dar, o siaube, užgėrinėjo apelsinų sultimis...
Gerai pagalvojus, ko verta net ir gardžiausia pasaulyje pica
be sūrio? O Hamburgeris? Nežinau, kodėl Lietuvoje baigia išnykti pikantiškos salotos? Kodėl
jas nurungė Cezario ir graikiškos salotos, bet ir jos be sūrio - tai tik žolė.
Kovo 29 d. Prancūzijoje nacionalinė sūrių diena.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą