290. Ir Jums...

Vaikystėje visuomet sveikindavausi su kaimyne, keistoka tokia močiute.

Sveikindavausi greitakalbe, laiptinėje per du laiptelius šuoliuodamas žemyn. Prisibijojau aš jos - rimta, atrodė net susiraukusi ir kažko susirūpinusi močiutė. Ji visuomet atidžiai nužvelgdavo mane pavymui. Į mano „laba diena“ – močiutė visuomet atsakydavo – „Ačiū“. Visuomet nerimastingai suspurdėdavo mintis – ar tik aš ko nepraradau?  

Vėliau išgirdau dar vieną netradicinį pasilabinimą – „nesulauksite“, – skambėjo perfrazuota citata iš anekdoto. Visai neseniai viena žilagalvė į tradicinį „laba diena“, atlaidžiai tarstelėjo – „Nieko tokio“...