271. Bala nematė...

Kai „dingsta kaip į balą“, dar suprantama, bet kai ta „bala nematė“, tai jau atleiskite...

Ką ta bala turėjo matyti ir ko ji nepamatė?

Įtariu, kad nematė ji ar turėjo nematyti kažko nelabai gero. Dar sakome „ech, tuščia jo“. Senovėje sakydavo „besneko“, rusai sako „krienas su juo“ arba „velnias su juo“. Arba Dievas... O vokiečiai – „kempinė ant jo“. Kas tas paslaptingasis, kurį galima „pasiųsti“ su Dievu, velniu, kempine?

Seniau popierius buvo brangus. Užeigose ir karčiamose šeimininkas kreida ant lentos surašydavo, ką svečias valgė ir gėrė. Vėliau, kai jis atsiskaitydavo, viskas buvo nušluostoma kempine.

Šiandien Vokietijoje tokia „kempinė“ dar išliko šnekamojoje kalboje. Sakoma – „Schwamm drüber!“ („Ai, kempinė ant jo“) Žodžiu – pamiršk, nėra jau taip blogai. Tokia idioma pasakoma apie kažką nepatogaus, kai norima tai pamiršti. Kitaip tariant, „bala nematė“...

O ką? Taip ir matau – pakyla nuo stalo susimokėjęs pirklys ir reikšmingai paklausia: „Tuščia, jo?..“