Labai mėgstu „gaudyti“ vėją, vandenį, rūką.
Auštant... brėkštant... Reikia šiek tiek pavargti.
Brendi per rasą ir kol atrioglini iki reikiamos kompozicijos, žiūrėk, migla jau ir išsisklaidė. Vieną rytą, kai visi džiaugėsi ir publikavo pririnktus baravykus, aš paskelbiau vakarykštes „rūko gaudynes“. „Užklojo...“ – pavadinau trumpai.
- Na, tai ir parašyk, kas tai – migla ar rūkas? – piktinosi vienas kolega. – Savo antrąją dukrą pavadinau Migla, o Kokerspanielį – Rūkas, rašė jis.
- Tėti, tėti, o kuo migla skiriasi nuo rūko? - domėjosi dukra. Tėtis nieko gudresnio nesugalvojo. Teko nuotraukomis paaiškinti.
Iki tol ir aš niekada rimtai nesusimąsčiau – kuo rūkas nuo miglos skiriasi? Na, o jeigu rimtai – brolis Rūkas, o sesė Migla?... Kolega irgi protingas knygas vartė. Radome tris apibrėžimus. "Jei matomumas kinta nuo 1 iki 10 kilometrų, šis reiškinys vadinamas rūkana. Rūkas, kai matomumas siekia 50 m ir mažiau..."
O migla dažna ten, kur šaltas oras užslenka ant įkaitusio vandens, drėgnų laukų ir pievų.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą