Dar neaišku - kas ką prisijaukino pirmas. Jie žino daug, o jaučia viską, tik pasakyti negali. Jie moko mus būti kantriais, rūpestingais ir draugiškais. Moko
atleisti, priverčia susitvarkyti. Jie atneša mums šlepetes ir išveda mus
pasivaikščioti. Jie visada mūsų laukia, pasitinka sugrįžus namo ir palydi
išeinant. Jie padeda mums susirasti draugų ir susipažinti. Jie auklėja mus
drausmės ir disciplinos. Jie išmoko mus anksti keltis. Jie rūpinasi mūsų
sveikata. Jie išmoko mus svaidyti pagalį ir mesti kamuoliuką, bėgti šalia. Jie žvejoja, medžioja
ir tinginiauja, krečia pokštus ir išdykauja. Jie gelbsti mus sniegynuose ir
traukia už pakarpos skęstant vandenyje, sušildo šaltyje ir skaudamą vietą
išgydo. Mažus ir didelius vis tiek jie tempia rogėmis. Jie gaudo vagis ir nusikaltėlius, randa narkotikus, kontrabandą ir randa nelaimėlius pasiklydusius miške. Jie vaidina mums ir moko vertinti
grožį. Dėl mūsų jie lenktyniauja ir važinėja riedlente. Vardan mūsų jie geria
vaistus ir skrenda į kosmosą. Jie neša mūsų meilės laiškelius ir saugo namus, išminuoja kelius ir kovoja mūšio lauke. Jie saugo mūsų vaikus ir gano gyvulius. Jie džiugina
karalius, o elgetoms padeda susirinkti išmaldą. Jie nujaučia potvynius, žemės drebėjimus, kitas nelaimes ir katastrofas. Jie veda mus, akims užtemus. Jie ištikimi ir visada
šalia. Jie įkvepia ir nuramina. Jie priverčia mus šypsotis, mylėti ir gerbti. Jie nemeluoja. Jie besąlygiškai mumis
pasitiki. Jie mus myli. Su gyvūnais smagiau, juk jie mūsų gyvenimo dalis, -
sako "Mūsų gyvūnai"...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą