OMNIA MEA MECUM PORTO

219. Dar neaišku - kas ką...


Jie padeda kaip gali. Visą gyvenimą...
Dar neaišku - kas ką prisijaukino pirmas. Jie žino daug, o jaučia viską, tik pasakyti negali. Jie moko mus būti kantriais, rūpestingais ir draugiškais. Moko atleisti, priverčia susitvarkyti. Jie atneša mums šlepetes ir išveda mus pasivaikščioti. Jie visada mūsų laukia, pasitinka sugrįžus namo ir palydi išeinant. Jie padeda mums susirasti draugų ir susipažinti. Jie auklėja mus drausmės ir disciplinos. Jie išmoko mus anksti keltis. Jie rūpinasi mūsų sveikata. Jie išmoko mus svaidyti pagalį ir mesti kamuoliuką, bėgti šalia. Jie žvejoja, medžioja ir tinginiauja, krečia pokštus ir išdykauja. Jie gelbsti mus sniegynuose ir traukia už pakarpos skęstant vandenyje, sušildo šaltyje ir skaudamą vietą išgydo. Mažus ir didelius vis tiek jie tempia rogėmis. Jie gaudo vagis ir nusikaltėlius, randa narkotikus, kontrabandą ir randa nelaimėlius pasiklydusius miške. Jie vaidina mums ir moko vertinti grožį. Dėl mūsų jie lenktyniauja ir važinėja riedlente. Vardan mūsų jie geria vaistus ir skrenda į kosmosą. Jie neša mūsų meilės laiškelius ir saugo namus, išminuoja kelius ir kovoja mūšio lauke. Jie saugo mūsų vaikus ir gano gyvulius. Jie džiugina karalius, o elgetoms padeda susirinkti išmaldą. Jie nujaučia potvynius, žemės drebėjimus, kitas nelaimes ir katastrofas. Jie veda mus, akims užtemus. Jie ištikimi ir visada šalia. Jie įkvepia ir nuramina. Jie priverčia mus šypsotis, mylėti ir gerbti. Jie nemeluoja. Jie besąlygiškai mumis pasitiki. Jie mus myli. Su gyvūnais smagiau, juk jie mūsų gyvenimo dalis, - sako "Mūsų gyvūnai"...  

0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius

47531