Sako mirs žmogus... Stovint prie laužo nevalia
prisidegti degtuku, tai daryti reikia nuodėgulio pagalba – vėlgi,
mirs jūreivis. Nuo pirmojo pasaulinio karo laikų iki mūsų dienų išliko prietaras,
jog negalima vienu degtuku pridegti trijų cigarečių. Ir anglų, ir prancūzų, ir
rusų kariai bijojo vokiečių snaiperių, sakydami, kad degant pirmąją – snaiperis
pastebi ugnį, pridegant antrąją – nusitaiko, pridegant trečiąją – nukauna karį.
Krymo karo metu, rusų belaisviai turėjo ir kitą „trečios cigaretės nedegimo" paaiškinimą, teigdami, kad tik Dievo tarnas vienu degtuku gali tris
žvakes uždegti, paprastiems mirtingiesiems taip daryti nevalia. Sakoma, kad šį
prietarą sugalvojo ir visaip palaikė magnatas degtukų gamintojas Ivar Krueger. Nelaimė, kaip ir Dievas, kvailybė ir liaudies pasakos mėgsta trejybę.
Kovo 2 d.
pažymime tarptautinę degtuko dieną. Iniciatyvos autorius nežinomas, bet degtukai
dar ilgai išliks labai svarbiu mūsų buities atributu. Nors degtukai atkeliavo iš
Kinijos, laikoma, kad degtuką 1805 m. išrado Žanas Šanselis. Jo degtuko
galvutėje buvo ne tik siera, bet ir sieros rūgštis, bertoleto druska. 1826 m.
anglų vaistininkas patobulino ne tik degtuko galvutės cheminę sudėti, bet ir
pasiūlė juos braukti į švitrinį popierių. Vėliau chemikai dar ne kartą tobulino
degtukus. Tiesa ir tai jog žiebtuvėlis buvo išrastas aštuoneriais metais anksčiau negu degtukas.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą