165. Laikrodžiai išdavikai

 „Laikas – pinigai“, - pasakė Bendžaminas Franklinas. Kartais šio pasaulio turtingieji supranta tai per daug tiesmukai.

           "Laikas - kriaušės" - savaip išvartė baltarusiai. Seniau pinigai buvo grašiai... O grašiai... grūšios... kriaušės.  "Grūšių per pakaušį" vaikystėje kaip nuobaudą gaudavome už kokias nors berniukiškas išdaigas. Grūšių galima gauti ir perkeltine prasme...
            Rankinis laikrodis dvidešimt pirmajame amžiuje tapo ne būtinybe, o papuošalu, aksesuaru, prestižo rodikliu. Kartais būtent tas rodiklis staiga ima ir pakerta savininko prestižą. Laikrodis, užfiksuotas nuotraukoje, tampa išdaviku.

Etiketo specialistai pataria, kad žmogus turėtų nešioti mėnesines pajamas atitinkančios kainos laikrodį, kiti etiketo žinovai sako, kad dviejų. O koks skirtumas? Argi kas taip daro?...

Proletariška prabanga

Nuotrauka išsaugojo akimirką, kuomet didis Kubos revoliucionierius Fidelis Kastro, visą gyvenimą kovojęs su supuvusiu kapitalizmu, svečiuojasi Kremliuje. Žmogus tikriausiai patriotiškai rūko kubietišką cigarą, o ant rankos šviečia net du firmos Rolex laikrodžiai. Logiškai mąstant – su vienu atėjo, kitą gavo dovanų iš Nikitos Chruščiovo... 

Irgi mat, kovotojai. Na bet jiems už tai nieko nebuvo.

Padėjėjai persistengė

Mažiau pasisekė Rusijos pravoslavų bažnyčios vadovui Patriarchui Kirilui, 2009 metais vizito Ukrainoje metu į objektyvą papuolusiam su auksiniu Breguet laikrodėliu, klasikiniu balto aukso laikrodžiu krokodilo odos dirželiu, kainuojančiu 35 000 JAV dolerių. Vėliau, 2012 metais, uoli stačiatikių bažnyčios spaudos tarnyba nuotrauką paretušavo. Laikrodis nuo šventiko rankos stebuklingai dingo. Liko tik išdavikiškas laikrodžio atvaizdas ant išblizginto stalo. Interneto vartotojai greitai ištraukė „originalą“ ir dar kelias nuotraukas, kuriose patriarchas dėvi prabangųjį laikrodį. Vėliau nuotraukas su Breguet laikrodžiu patriarchas Kirilas pavadino „koliažu“, paaiškinęs, kad „dėvint šventiko rūbus, neįmanoma nešioti laikrodį“, bet pripažino, kad „tokį laikrodį kažkur namie dėžutėje turi, tiesa, jo niekada nenešiojo, nes, neva, nešioja mažą gražų rusišką laikrodėlį su herbu, kurį jam pats tuometinis prezidentas Medvedevas padovanojo. „Juk daug kas ateina ir dovanoja. Ir stovi dėžutės, kurių neatidarinėji ir nežinai, kas jose“, – pasakojo Rusijos bažnyčios galva.

Internetas sprogo nuo komentarų. Akimirksniu paplito „stebuklo“ nuotraukos, karikatūros, šaržai, vienas nežinomas šmaikštuolis netgi taip paredagavo nuotrauką, kad iš jos Patriarchas Kirilas dingo visai, o ant salo liko gulėti tik išdavikiškas laikrodis. Vėliau stačiatikių bažnyčios spaudos tarnyba atsiprašė už „kvailą fotoredaktoriaus klaidą“, kaltus pažadėjo nubausti, o puslapyje grąžino tikrąją nuotrauką. Dievo tarnui už tai nieko nebuvo. Jis ne valstybės tarnautojas, dovanų deklaruoti neprivalo.

Tyrimų kompanija „Medialogija“ ištyrė paskutiniųjų penkerių metų „personų su laikrodžiais“ Rusijoje skandalus. Daugiausia dėmesio per paskuniuosius penketą metų visuomenės informavimo priemonėse sulaukė švenčiausio Patriarcho tėvo Kirilo skandalas. Apie jį ir jo laikroduką publikuota 2700 pranešimų.

Stebuklai spaudos korpuse

Antroje skandalų lentelės vietoje liko Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo ir jo laikroduko Richard Mille skandalas. Internete atsirado net specialus puslapis, išvertus reiškiantis „Peskovo laikrodis“, kuris, puslapio kūrėjų žodžiais, „yra tikras Rusijos ekonomikos indeksas“. Nuo 1989 metų valstybės tarnyboje dirbantis Rusijos prezidento spaudos atstovas už  laikrodį Richard Mille RM 52-01, kainuojantį 620 000 dolerių arba 40 milijonų rublių, turėjo išleisti 53 mėnesinius atlyginimus. Tokių laikrodžių pasaulyje tik 30 vienetų. Toks laikrodis, kaip skelbia opozicijos lyderio Dmitrijaus Navalno puslapis, vertas 6343 minimalių Rusijos gyventojų pensijų arba 50 375 vaiko priežiūros pašalpų.

Su prabangiu laikrodžiu laimingą spaudos atstovą nufotografavo per vestuves. Pats Peskovas žurnalistams aiškinosi, kad laikrodis – tai jo žmonos čiuožėjos Tatjanos Navkos dovana, nes pats jis sau tokio pirkinio negalėtų leisti. Tiesa, interneto vartotojai greitai išsiaiškino, kad su tuo pačiu laikrodžiu tarnautojas įamžintas dar prieš tris mėnesius iki vestuvių, jo dukters iš pirmosios santuokos internetiniame dienoraštyje. Tam vėl teko aiškintis, kad dovaną jis gavo anksčiau. Vėliau buvo surastos brangios sutuoktinių jachtos, prabangūs apartamentai užsienyje. Na, tikriausiai Rusijos prezidentas savo padėjėjo smarkiai nebarė, nes tas tebedirba iki šiol. Šmaikštuoliai juokauja, kad vis tiek didžiausią ir brangiausią rankinį laikrodį turi pats Vladimiras Putinas – tai Kremliaus Spaskio bokšto laikrodis.

Sportininkai mėgsta gerus laikrodžius

Suprantama, dažnas norėtų turėti, pavyzdžiui, Tissot laikrodį, kokiais apdovanoti Jonas Valančiūnas, Arvydas Sabonis ar Jonas Mačiulis. Sportininkai pirmiausia tampa žinomų prekių ženklų veidais. Michaelis Schumacheris ne vienerius metus laukė savo vardo laikrodžio. Laikrodis galintis suskaičiuoti suskaičiuoti atskirą lenktynininko lenktynių trąsos rato laiką, toliau skaičiuodamas ir bendrą varžybų laiką pagaliau yra, tik gaila, kad Michaelio jis nedžiugina. Ne tik Rodžeris Federeris, Gabriela Sabatini, Štefi Graff bet ir beveik visi lauko tenisininkai turi vardinius laikrodžius, tik niekada jais pasipuošę nerungtyniauja. Atrodo, kartais jiems tiesiog prievarta bruka gerus laikrodžius... 2014 metais Brazilijoje vykusio Pasaulio futbolo čempionato metu Vokietijos Futbolo Federacijos vadovas Volfgang‘as Niersbach‘as, kaip ir kiti 25 FIFA prezidiumo nariai, savo viešbučio numeryje rado organizatorių suvenyrų krepšelius. Kaip pasakojo pats Vokietijos futbolo federacijos vadovas, tarp Brazilijos rinktinės futbolo marškinėlių, rašiklių ir vėliavėlių jis nepastebėjo nieko įtartino. Tik grįžus į Vokietiją, kai „Welt am Sonntag“ žurnalistas jo pasiteiravo apie gautą laikrodį, krepšyje jis pastebėjo į plastiką supakuotą ir į marškinėlius susuktą FIFA partnerio – šveicarų firmos Parmigiani Fleurier – rankinį laikrodį, kainuojantį 20 000 Eurų. Funkcionierius informavo federacijos etikos komisiją. Tarptautinė Futbolo Federacija laikrodžio rodykles permetė į Brazilijos Futbolo Federacijos „ciferblatą“... Visi pasipiktino, laikrodžius tikriausiai deklaravo, o gal net grąžino. Ir vėl niekam nieko nebuvo.

Nelaimė ministerijos fojė

Liūdniau laikrodžio skandalas baigėsi buvusiam Lenkijos transporto ministrui. Kartą savo ministerijos fojė ministras Sławomir‘as Nowak‘as pozavo fotografui, nes reikėjo jo solidaus portreto prie užsakomojo straipsnio. Nejučia ministras pasikasė smakrą, o fotografas jį tokį „susimąsčiusį“ įamžino. Nuotrauka visiems patiko, pasirodė straipsnis, o jau kito leidinio žurnalistai apžiūrėjo, kad ant ministro rankos puikus laikrodis Ulysse Nardin, kainuojantis beveik 38 000 eurų. Ministras, anksčiau dirbęs ambasadoriumi, kaip reikalauja įstatymas, šitos savo turto dalies nedeklaravo. Prasidėjo tyrimas, nuvedęs į prokuratūrą, vėliau – į teismą. Iš pradžių  Sławomir‘as Nowak‘as teisinosi, kad laikrodį pasiskolino iš draugo verslininko, vėliau pripažino, kad laikrodis jo, o padovanojo jį 35 gimtadienio proga žmona su giminaičiais, kad visi jie rinko ir taupė pinigėlius keletą metų, o jis tik pamiršo laikrodį deklaruoti. Prokuratūroje jau eksministras net pateikė pirkimo čekį, bet žurnalistai, išdykėliai, vėl ištraukė gerai nusiteikusio ministro nuotrauką su laikroduku, kuri, kaip tyčia, buvo padaryta penkiomis dienomis anksčiau, nei nurodyta laikroduko pirkimo čekyje. Dar vėliau buvo sukurta eilinė versija, kad laikrodį nupirko draugas verslininkas, už žmonos perduotus pinigus. Nepadėjo.
  
                   Yra ir Lietuvoje

Rašo, kad tokių Ulysse Nardin laikrodukų pagaminta vos 500 ir vieną tokį kažkas jau turi ir Lietuvoje. Šeimininko vardas ir pavardė neskelbiami. Ką gali žinoti, galbūt pamatysime kokio politiko nuotraukoje. Na, o buvusiam Lenkijos transporto ministrui, susipainiojusiam savo parodymuose, teko stoti prieš teismą, kuris nubaudė jį 20 tūkstančių zlotų bauda. Galėjo nubausti ir penkiasdešimties tūkstančių ar netgi skirti du metus kalėjimo. Sławomir‘as Nowak‘as, jau pasitraukęs iš politikos, teismo nuosprendį apskundė ir vis dar tikisi susigrąžinti savo gerą vardą, nes „jaučiasi visiškai nekaltas“. Nežinia, ar laikrodį tebenešioja.

Lenkijoje jau atsirado daugiau politikų ir netgi buvusių kandidatų į prezidentus, turinčių problemų dėl prabangių laikrodukų. Lietuvoje pakankamai ramu. Vos vienas kitas milijonierius apie savo prabangius laikrodukus pasipasakojo. Dažniausiai jie dovanoti giminių ir artimųjų. Na, gali sau leisti. Galbūt neatidžiai dirba fotografai?

Kinijoje jau seniai gyvuoja atskira paparacių sekcija. Jos specializacija - prabangūs rankiniai laikrodžiai. Uoliai besidarbuodami jie dusina vietinę laikrodukų pramonę. Seniau prašmatnūs laikrodžiai buvo puiki verslo dovana - paprastai sakant -  pakiša. Dabar gi jau niekas nedovanoja ir neima.
O galbūt mūsų politikai šventai laikosi Basanavičiaus priesako: „Dziegorius yra rozumas tavo, kurį reikia ustavinčiai pilniavoti, idant...“