Kartą Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas
viešėjo Druskininkuose.
Po visų oficialių renginių, žmogus dar pasiliko
vakarui neformaliai atsipūsti ir pailsėti. Kurorto valdžia, besinaudodama proga neformaliai
pabendrauti su svarbiu svečiu, bevaikštinėdama miesto centre, pakvietė svečią
užsukti ir vietinę Druskininkų televiziją.
Ši ekskursija nebuvo iš anksto planuota, o svečias
greičiau pats parodė iniciatyvą. Televizija tuo metu buvo įsikūrusi centre
esančio, bet jau gerokai pabuvusio žinybinio pastato palėpėje. Nebuvo
ten nei apsaugos, nei prašmatnios televizijos studijos. Ant kelių gerokai pabuvusių stalų paprastai
buvo sudėta darbui reikalinga technika, darbo kėdes atstojo iš kino teatro atneštos kelios, dar po penkias
sutvirtintos ir tarybinius laikus menančios, medinių
atlenkiamų kėdžių eilės. "Eilėmis" susėdę garbūs žmonės neformaliai aptarinėjo kurorto
plėtros galimybes. Neatsisakė svečiai ir kavos. Niekas nekreipė dėmesio, kad nėra
dviejų vienodų puodelių, o vandens kavai reikėjo nusileisti į aukštu žemiau
esantį WC.
Užsimezgė labai šiltas ir įdomus pokalbis. Niekur nereikėjo eiti ar važiuoti, viską galima apžiūrėti vietoje. Visi
atsipalaidavo, laikas bėgo nepastebimai greitai. Norėjosi daug ką parodyti,
daug ką sužinoti... „Gal dar kavos?“ – pasiūlė kažkas. – „Neatsisakysiu“ – šyptelėjęs
atsakė svečias. Tik nurinkdami indus šeimininkai susizgribo, kad daugiau švarių puodelių nebėr ir indus išplauti
teks leistis aukštu žemiau, o ten jau viskas užrakinta...
Elektriniame virdulyje jau kunkuliavo užviręs vanduo. A.
Brazauskas viską suprato be žodžių – Nieko tokio, man galima ANT TO PAČIO –
tarė, parodydamas pavyzdį, užgesindamas kritiškus ir priekaištingus miesto vadovų žvilgsnius. Visi lengviau atsiduso ir vėl pasijuto žmonėmis.
Ir dabar kartais kaime, gamtoj, turistiniame žygyje, ar kitur
nenumatytomis aplinkybėmis užplikydami kavą, mes išdidžiai sakome – Man, kaip Brazauskui, „ANT TO
PAČIO“...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą