Vidurinėje rusų kalbos mokiausi sustiprintai. Kasdien po dvi pamokas .
Kuomet reikėjo eiti tarnauti tarybinėje armijoje, supratau, kad dar ne viską rusiškai išmokau...
Karių paskirstymo punkte Vilniuje, tarybinis praporščikas, karininkas su mažiausiom žvaigždutėm ant pečių, juokinga, jis pats buvo lietuvis, ir "žaliems" būsimiems kareiviukams, dar vakar miegojusiems namų lovelėje, vaizdžiaipaaiškino - kaip reikia atsigulti ant gultų, tokių dviaukščių medinių dėžių, primenančių savotiškus suolus, dėžes karstus ar plackarto traukinio gultus. Jeigu praporščikas viso to nebūtų pavyzdingai rodęs pats, iš vaizdingos "poetinės" ir kariškai trumpos jo kalbos nebūčiau supratęs - apie ką jis...
Kalbą tą įsiminiau visam gyvenimui. Į jokią kitą pasaulio kalbą jos išversti nepavyktų. Na, kas tarnavo, supras...
- Pizduješ k etoj chuinie... Otchujarivajieš etu chuitu... Pizdato vichujarivaješ nachui vsiu etu pojabenj.... Zachujarivaješ i chuiniošsia nachui...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą