Rimtas žmogus, vienas žinomiausių to meto žmonijos chemikų, Dimitrijus Mendelejevas visaip
priešinosi pažangai. Jis nesutiko, kad jo namuose įvestų naują išradimą – telefoną.
- Ko man reikia, aš susirasiu, o kam reikia manęs – tegul užeina, – sakė jis.
Pamenate
savo pirmąjį mobiliuką?... O tapšnoklį?... Atsiradus mobiliems telefonams
Lietuvoje, dažnai juos vadindavo „debiliais“. Greitai pastebėta,
kad taip juos vadino, jų dar
neturintys piliečiai.
O kaip 2010 metais kinai atskirdavo europiečius nuo amerikiečių? Pamatę aukštesnį
žmogų, prekybos agentai šaukdavo – „Aifon, Aifon...“ arba „Nokia TYVY, Nokia TYVY...“ - žiūrėdavo į kokį slaptažodį žmogus sureaguos. Atrodė, kad jie visus užsieniečius vadina „Aifonais“ arba „Televizinėm
nokiom“.
Vokietijoje
mobilų aparatą vadina „Handy“. Keistokai skamba toks semantiškai nevokiškas
žodelis. Jo kilmė paprasta, taip dažniausiai spaudoje žmonės vadino naują daiktą. Centrinėje Vokietijos bibliotekoje ir jos filialuose
sėdi keli šimtai moteryčių ir markeriais registruoja dažniausiai spaudoje
atsirandančius naujadarus. Kai toks spausdintas žodis peržengia kritinę
keliasdešimt tūkstančių kartų ribą, jis registruojamas kalbos komisijoje ir
tampa bendriniu žodžiu.
Balandžio 3 – mobilaus telefono gimtadienis. 1973 metais kompanijos Motorola inžinierius Martin'as Kuper'is pirmą kartą į ofisą paskambino mobiliu telefonu. Aparatas Motorola DynaTAC 8000x svėrė 2,5 kilogramo.

0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą