Taip šmaikštauti galima tik Kaune...
„Taigi pavojus“, – nuramino kitą močiutę knygyno pardavėja, padėščiusi tai kaip
savaime suprantamą dalyką ir toliau ramiai dėliojo knygas. Jokios panikos,
jokios „civilinės gynybos“. O jeigu, neduok die, iš tikro... Jie vargšai nežinotų
nė kur bėgti.
Per žinias vakare parodė kaip
lietuviukai vienkartiniais chalatais ruošiasi pasitikti Ebolos virusą. Čia toks
parodomasis pasipuikavimas prieš TV kameras. Jokios panikos, palatų turime, svarbu,
kad mokėtų penkis kartus daugiau, – dėstė kažkoks savimi pasitikintis žmogelis.

Mes, kaip drąsi savižudžių tauta,
apie tokius dalykus negalvojame. Vikriai perėmėme amerikiečių tradiciją ir
visuose viešbučiuose, kiekviename kambaryje padedame po Bibliją, – kad
nesižudytų. Kinijoje kiekviename viešbučio numeryje pirmiausia rasite tokią
vaistinėlę...
O jeigu koks žurnalistas netyčia
paklaustų kokio nors vidaus ar karo reikalų ministerių: – Tai kiek dabar turime
dujokaukių, respiratorių ir kur jų galima būtų dar už litus įsigyti?... Tie, tikriausiai kaip visuomet giliai įkvėptų, pasitaisytų varlytę ir pasakytų, kad pavojus negresia, išlikime ramūs...
O jeigu, neduok die, iš tikro...
Paprastus žmogeliukus suvarytų į prekybos centrus, kietesni - su varlytėmis ir kaklaraiščiais - lįstų į požemius.
Ne veltui sakoma, kad nuo Rotušės iki Gedimino kalno gali po žeme nukeliauti. O
kur dar Vyriausybė, Kudirkos aikštės požeminė aikštelė, Novotel'is, Susisiekimo, Žemės ūkio
ministerijos, Operos ir baleto teatras – visi jie gali gyventi po žeme. Tik va,
kur tų dujokaukių gauti?...
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą