Aiškino, kaip kabliukus rišti, kaip slieką užmauti... Mokiausi, galvojau ir man
prireiks savo sūnų mokyti. Musės lervas, liaudyje „dzikais“ vadinamas, švogeris
nutarė vadinti gražiau, mažybiškai – „marmaliukais“. Taip ir liko...
Kartą su sūnum bežvejodami,
tikriausiai pabaigė jauką, paskambino man ir paprašė nupirkti. Nieko
nelaukdamas išdidžiai nuėjau į žvejų parduotuvę ir užsisakiau dėžutę
„marmaliukų“...
Pardavėjas šyptelėjo, bet musės lervų davė...
Žvejoti sūnūs išmoko. Tik
„žvejoja“ ir šaudo prie kompiuterių. Pacifistais apsimeta. Marmaliukus mauname patys.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą