Spjauk jiems visiems į barzdą ir atsimink, kad aš esu, – mokė mane dėdė. Geras ir teisingas žmogus.
Įsiminiau tai iš pirmo karto… Kad į dūšią prispjaudo, sužinojau greitai,
bet į barzdą?... Posakį girdėjau ir Vokietijoje, ir Rusijoje. Vis bandžiau
įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti…
Padirbėjęs Kalėdų seneliu, supranti, kad jam, kaip ir elgetai, barzda privaloma. Yra ir daugiau tokių profesijų.
Na, pavyzdžiui du roko grupės „ZZ top“ nariai barzdas nešioja nuo 1979 metų.
Trečiasis, Frenkas – nenešioja, nes jo pavardė „Beard“ (barzda). Kaip teigia
leidinys BraveWorlds kompanija Gillete 1984 m. pasiūlė rokeriams už milijoną
dolerių nusiskusti barzdas. „Nebent miręs“ – atsisakė Bill‘is Gibbons‘as.
1938 m. sausio 2 d. laikraštyje "Diena" aprašoma, kaip
paryžiečiai iš barzdų lošia. Čia pat primenama, kad „nereikia painioti su Kauno
padugnių išsireiškimu. Prisiūti barzdą, vadinasi – apsukti, apgauti, šunybę
padaryti."
Per dieną vyro barzda užauga 0,4 milimetro, reiškia – 9 centimetrus per
metus. Jeigu vyras visai nesiskustų, per visą savo gyvenimą galėtų užauginti 10
metrų barzdą.
Barba non facit philosophum – barzda filosofu nepadaro, sakė senovės
graikai Geriau vieną kartą pagimdyti,
negu visą gyvenimą skustis, – juokauja anglai. Juokauja, bet kitaip nebegali,
kas rytą skuta barzdą, kas savaitę žolę. Yra profesijų, dirbant kurias barzdos
turėti tiesiog negalima. Viena tokių – lėktuvo pilotas, sako dėl saugumo
technikos reikalavimų, kritiniu metu pilotas su barzda negalėtų užsidėti
dujokaukės.
Senovės egiptiečiai barzdų nenešiojo. Ją nešioti, kaip žemės šeimininkas,
galėjo tik faraonas. Ir kol jis ją turėjo, netgi miręs, buvo laikomas
veikiančiu faraonu. Napoleonas tuo gal ir netikėjo, bet didžiojo sfinkso
išsigando ir įsakė iš patrankų šaudyti jam į veidą... stovi vargšas dabar be
nosies ir be barzdos. Sako, kad ir
faraonai dažniausiai turėjo tik barzdos perukus. Graikai – barzdas
nešiojo... Romos imperijoje – nuskusta barzda ėmė reikšti civilizaciją, tuo
romėnai skyrėsi nuo „laukinių tautų“, germanų ir kitokių barbarų. Vikingai buvo
barzdoti.
Išliko anekdotas, kaip filosofas Diogenas išjuokė bebarzdį – „ar nesiruoši
paduoti į teismą gamtą, kuri sukūrė tave vyru, o ne moterim?" Pirmas žymus
bebarzdis graikas buvo Aleksandras Makedonietis. Pikti liežuviai sakė, kad jam
barzda neaugo, nors metraščiai tvirtina, kad prieš lemiamą mūšį prie Dardanelų,
Makedonietis savo kariams liepė barzdas nusiskusti, kad klastingi priešai
negalėtų už jos sugriebti. Bebarzdė mada
įsigaliojo 500 metų.
Biblijoje barzdos skutimas minimas kaip gedulo ženklas. Talmudas barzdą
laiko vyro veido papuošimu, o bebarzdį vyrą prilygina eunuchui. Katalikų dievo
tarnams nurodoma neturėti laisvai augančios barzdos: Clericus nec comam nutriat
nec barbam. Tačiau nemažai popiežių Julijus II, Julijus III, Paulius III,
Povilas IV, Pijus IV, Pijus V, Marcelas II vėlyvaisiais viduramžiais, renesanso
laikais ir barzdas ir ūsus nešiojo.
Dauguma Islamo propaguotojų mano, kad barzdos nešiojimas privalomas
kiekvienam musulmonui. Rekomenduojama auginti suspausto kumščio ilgumo barzdą.
Senovės Indijoje barzdą taip dievino, kad nukirpta barzda buvo galima
atsiskaityti už skolą. Pagal barzdą ir šiandien Indijoje sprendžia apie žmogaus
tautybę, tikėjimą ir padėtį visuomenėje. Yra ir visas mokslas – pogonologija
(gr. Pogon – barzda) jis nagrinėja visą augmeniją augančią ant žmogaus veido.
Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau - pasakodavo senovėje pagonys, barzdočiai
lietuviai, padūmoję.
Kaip teigia italų rašytojas,
diplomatas ir teologas Enea Silvio de Piccolomini, vėliau tapęs dar ir
popiežium Pijum III, cituodamas išvarytą iš Lietuvos misionierių Jeronimą
Prahiškį, jog Lietuvoje pirmasis barzdas
skusti įsakė Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudęs mirtimi,
atiduodavęs meškoms suėsti. O juk „lietuviui lengviau netekti galvos, nei
barzdos".
Dvidešimt trečiasis JAV prezidentas Benaminas Franklinas (1833 - 1901) buvo
paskutinis šalies vadovas nešiojęs barzdą.
Pagal barzdą pažindavo tautas. Semitai nešiojo siauras, sušukuotas barzdas,
persai ir babiloniečiai barzdas vėlė ir garbanojo. Barzda buvo viena iš
krikščionių pravoslavų ir katalikų bažnyčių skyrybų priežasčių. Graikų, vėliau
ir rusų dvasiniai vadovai kaltino katalikus, kad šie „išsižada dievo suteikto
pavidalo ir tampa į moteris panašūs...“ Skusti barzdą – reiškė prieštarauti
dievui. Senovės Rusijoje, kur barzdos nešiojimas buvo privalomas tris šimtus
metų, už skriaudą padarytą barzdai ar ūsams bausdavo 12 grivinų bauda, už
žmogžudystę – tik tris kartus daugiau – 36 grivinom. Barzdos skutimas
pravoslaviškoje Rusijoje buvo laikomas homoseksualizmo arba vyrguldystės
požymiu.
Sena kaip barzda pasaka, bet visų laikų kiečiausias barzdaskutys buvo
Petras I. Didžiąją Rusijos barzdų revoliuciją jis pradėjo 1705 metais. Na, bet
tai atskira istorija.
Pirmasis rugsėjo šeštadienis pažymimas kaip pasaulinė bazdočių diena.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą