OMNIA MEA MECUM PORTO

34. Turtas – barzda



Spjauk jiems visiems į barzdą ir atsimink, kad aš esu, – mokė mane dėdė. Geras ir teisingas žmogus.

Įsiminiau tai iš pirmo karto… Kad į dūšią prispjaudo, sužinojau greitai, bet į barzdą?... Posakį girdėjau ir Vokietijoje, ir Rusijoje. Vis bandžiau įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti…

Padirbėjęs Kalėdų seneliu, supranti, kad jam, kaip ir elgetai, barzda  privaloma. Yra ir daugiau tokių profesijų. Na, pavyzdžiui du roko grupės „ZZ top“ nariai barzdas nešioja nuo 1979 metų. Trečiasis, Frenkas – nenešioja, nes jo pavardė „Beard“ (barzda). Kaip teigia leidinys BraveWorlds kompanija Gillete 1984 m. pasiūlė rokeriams už milijoną dolerių nusiskusti barzdas. „Nebent miręs“ – atsisakė Bill‘is Gibbons‘as.

1938 m. sausio 2 d. laikraštyje "Diena" aprašoma, kaip paryžiečiai iš barzdų lošia. Čia pat primenama, kad „nereikia painioti su Kauno padugnių išsireiškimu. Prisiūti barzdą, vadinasi – apsukti, apgauti, šunybę padaryti."

Per dieną vyro barzda užauga 0,4 milimetro, reiškia – 9 centimetrus per metus. Jeigu vyras visai nesiskustų, per visą savo gyvenimą galėtų užauginti 10 metrų barzdą.

Barba non facit philosophum – barzda filosofu nepadaro, sakė senovės graikai  Geriau vieną kartą pagimdyti, negu visą gyvenimą skustis, – juokauja anglai. Juokauja, bet kitaip nebegali, kas rytą skuta barzdą, kas savaitę žolę. Yra profesijų, dirbant kurias barzdos turėti tiesiog negalima. Viena tokių – lėktuvo pilotas, sako dėl saugumo technikos reikalavimų, kritiniu metu pilotas su barzda negalėtų užsidėti dujokaukės.

Senovės egiptiečiai barzdų nenešiojo. Ją nešioti, kaip žemės šeimininkas, galėjo tik faraonas. Ir kol jis ją turėjo, netgi miręs, buvo laikomas veikiančiu faraonu. Napoleonas tuo gal ir netikėjo, bet didžiojo sfinkso išsigando ir įsakė iš patrankų šaudyti jam į veidą... stovi vargšas dabar be nosies ir be barzdos. Sako, kad ir   faraonai dažniausiai turėjo tik barzdos perukus. Graikai – barzdas nešiojo... Romos imperijoje – nuskusta barzda ėmė reikšti civilizaciją, tuo romėnai skyrėsi nuo „laukinių tautų“, germanų ir kitokių barbarų. Vikingai buvo barzdoti.

Išliko anekdotas, kaip filosofas Diogenas išjuokė bebarzdį – „ar nesiruoši paduoti į teismą gamtą, kuri sukūrė tave vyru, o ne moterim?" Pirmas žymus bebarzdis graikas buvo Aleksandras Makedonietis. Pikti liežuviai sakė, kad jam barzda neaugo, nors metraščiai tvirtina, kad prieš lemiamą mūšį prie Dardanelų, Makedonietis savo kariams liepė barzdas nusiskusti, kad klastingi priešai negalėtų už jos sugriebti.  Bebarzdė mada įsigaliojo 500 metų.

Biblijoje barzdos skutimas minimas kaip gedulo ženklas. Talmudas barzdą laiko vyro veido papuošimu, o bebarzdį vyrą prilygina eunuchui. Katalikų dievo tarnams nurodoma neturėti laisvai augančios barzdos: Clericus nec comam nutriat nec barbam. Tačiau nemažai popiežių Julijus II, Julijus III, Paulius III, Povilas IV, Pijus IV, Pijus V, Marcelas II vėlyvaisiais viduramžiais, renesanso laikais ir barzdas ir ūsus nešiojo.

Dauguma Islamo propaguotojų mano, kad barzdos nešiojimas privalomas kiekvienam musulmonui. Rekomenduojama auginti suspausto kumščio ilgumo barzdą.

Senovės Indijoje barzdą taip dievino, kad nukirpta barzda buvo galima atsiskaityti už skolą. Pagal barzdą ir šiandien Indijoje sprendžia apie žmogaus tautybę, tikėjimą ir padėtį visuomenėje. Yra ir visas mokslas – pogonologija (gr. Pogon – barzda) jis nagrinėja visą augmeniją augančią ant žmogaus veido. Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau - pasakodavo senovėje pagonys, barzdočiai lietuviai, padūmoję.

Kaip teigia italų rašytojas,  diplomatas ir teologas Enea Silvio de Piccolomini, vėliau tapęs dar ir popiežium Pijum III, cituodamas išvarytą iš Lietuvos misionierių Jeronimą Prahiškį, jog Lietuvoje pirmasis barzdas  skusti įsakė Vytautas Didysis. Nepaklusniuosius, neva, baudęs mirtimi, atiduodavęs meškoms suėsti. O juk „lietuviui lengviau netekti galvos, nei barzdos".

Dvidešimt trečiasis JAV prezidentas Benaminas Franklinas (1833 - 1901) buvo paskutinis šalies vadovas nešiojęs barzdą.

Pagal barzdą pažindavo tautas. Semitai nešiojo siauras, sušukuotas barzdas, persai ir babiloniečiai barzdas vėlė ir garbanojo. Barzda buvo viena iš krikščionių pravoslavų ir katalikų bažnyčių skyrybų priežasčių. Graikų, vėliau ir rusų dvasiniai vadovai kaltino katalikus, kad šie „išsižada dievo suteikto pavidalo ir tampa į moteris panašūs...“ Skusti barzdą – reiškė prieštarauti dievui. Senovės Rusijoje, kur barzdos nešiojimas buvo privalomas tris šimtus metų, už skriaudą padarytą barzdai ar ūsams bausdavo 12 grivinų bauda, už žmogžudystę – tik tris kartus daugiau – 36 grivinom. Barzdos skutimas pravoslaviškoje Rusijoje buvo laikomas homoseksualizmo arba vyrguldystės požymiu.

Sena kaip barzda pasaka, bet visų laikų kiečiausias barzdaskutys buvo Petras I. Didžiąją Rusijos barzdų revoliuciją jis pradėjo 1705 metais. Na, bet tai atskira istorija.

Pirmasis rugsėjo šeštadienis pažymimas kaip pasaulinė bazdočių diena. 



0 komentarai (-ų):

Rašyti komentarą

 

puslapio peržiūrų skaičius

47702