19. Diakui / Thank you

Ukrainoje lietuvius, kaip ir mes juos, dažniausiai mini geruoju. Kažkaip sutampa mūsų biolaukai, tiesa, dėl vieno dalyko vis tik pakeiksnoja ir turim broliai, tą „grieką“ atsiminti.

Sako,  LDK laikais ta Jūsų okupacija Ukrainai buvo pati lengviausia iš visų. Tik va tas jūsų Vytautas Didysis, kur tarnybon brolius karaimus ir totorius buvo priėmęs, vėliau jiems už gera tarnystę atsidėkodavo, žemės duodavo. Tai "diakui" jam už tai.

Vienam tokiam, pavarde Januk, Vytautas davė žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Ir dabar tas kaimas „Januki“ vadinasi. To Januko nusigyvenęs palikuonis, jau baltarusišku papročiu vietine pavarde Januk‘ovičius apie 1933 metus patraukė į Donecką geresnio gyvenimo ieškoti. Na, o to Janukovičiaus anūkas, nors ir du kartus teistas, vėliau sugebėjo tapti Ukrainos prezidentu.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka, paklaustas, ar suteiktų politinį prieglobstį Ukrainos eksprezidentui, netiesiogiai patvirtino visą šią istoriją, sakydamas, kad Janukovičiui iškvietimo nereikia, ten, Baltarusijoje, jis turi daug giminių... 

Taigi, tada dar naujai iškeptas Ukrainos prezidentas sakė kalbą susirinkusiems. Už jo nugaros, ant laiptelių, stovėjo karinis orkestras. Pamatęs šį tą gražaus, bandžiau nežymiai prasibrauti arčiau. Tas labai nepatiko vienam muzikantui, kaip vėliau pasirodė, persirengusiam specialiam apsaugos agentui. Pirmą kartą mačiau trijų rūšių apsauginius - juodais kostiumais, policininkų uniformom ir netgi elgetom persirengusius. Negalėjau atsiprašyti, kad gaila, jog toks gražus instrumentas paprastai būna orkestro gale. Nežinau, ar superagentas mokėjo groti, bet jis tol į mane žaibavo, kol protokolo darbuotoja, paprašė nebefotografuoti. Ne pats geriausias kadras išėjo... Vietiniams plunksnos broliams pasiseka mažiau.

O tame Baltarusijos kaime, tikriausiai kas antras pavarde Janukovičius...